„Geografinės žinios ir geografinis mąstymas dar niekada žmonijos istorijoje nebuvo toks visuotinai svarbus, o geografinis neraštingumas – toks pavojingas visai žmonijai“.
Rytas Šalna, Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas.
Kovo 3 dieną vyko rajoninė geografijos olimpiada ,,Mano gaublys 2021“. Joje dalyvavo geografijos mokomuoju dalyku besidomintys moksleiviai. Mokiniai LGMA sudarytas užduotis turėjo atlikti nuotoliniu būdu. Šiemet, kaip ir praeituose olimpiadose, ypač gerai sekėsi mūsų mokyklos mokiniams. Savo klasių tarpe I vietaslaimėjo 7c klasės mokinė Simona Končiūtė ir 8b klasės mokinė Orinta Perskaudaitė. II vietą laimėjo 6c klasės mokinys Martynas Stankus. III vietas laimėjo 7c klasės mokinė Justė Kačinskaitė, 8a klasės mokinė Kamilė Petrikaitė ir 8c klasės mokinys Simas Ramondas. Sveikinu nugalėtojus ir labai dėkoju visiems, dalyvavusiems olimpiadoje. Linkiu ir toliau gilinti geografines žinias, plėsti geografinį akiratį ir geografinį mąstymą.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras ir Dailės mokytojų asociacija organizavo Laisvės gynėjų dienos 30-mečiui skirtą nacionalinį mokinių piešinių konkursą „Mes užaugome laisvi“. Tai meninio ir kultūrinio ugdymo projekto „Mus moko patirtis ir praeitis“ dalis – kryptingai puoselėjamas renginys, tęsiantis 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. organizuotų konkursų „Mes užaugome laisvi“ tradicijas.
Vertinimo komisija atrinko konkurso laureatus ir parodos dalyvių darbus. Suformuota 60 darbų parodos kolekcija, į kurią pateko ir mūsų mokyklos mokinių Emos Pranckevičiūtės (1a kl.) ir Gintarės Pocevičiūtės (3a kl.) piešiniai. Sveikiname jaunąsias menininkes!
2021 m. sausio 4–18 d. LR Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta Nacionalinio mokinių piešinių konkurso „Mes užaugome laisvi“, skirto Laisvės gynėjų dienos 30-mečiui, geriausių darbų rinktinė paroda. Renginio iniciatorė – LR Seimo narė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė.
Masčio pakrante su šešiais meškiukais. Projekto dalyviai
Mokinių vardai
Siekiant ugdyti įvairias mokinių kompetencijas į „Kranto“ progimnazijos 2019 – 2020 metų ugdymo planą buvo įtraukta nauja kryptis – projektinės veiklos organizavimas grupėse, sudarytose iš įvairių klasių mokinių. Mokytojai pasiūlė net 23 projektus, kuriuos mokiniai rinkosi pagal įvairius kriterijus: patrauklų projekto pavadinimą, savo pomėgius ir pan. Pirmasis susitikimas su mokiniais, supažindinimas su projekto tikslais, veiklos kryptimis įvyko lapkričio mėnesį. Jau pirmąją projekto dieną daugeliui pavyko nuveikti dalį darbų. Prasidėjus karantinui susitarta projektinę veiklą tęsti birželio mėnesį. Projektinei veiklai pasibaigus mokytojai dalijasi patirtimi ir džiaugiasi mokinių kūrybingumu ir išradingumu.
Projekte „Septynios Telšių miesto kalvos atgyja“ (vadovė lietuvių kalbos ir literatūros mokyt. R. Šilanskienė) dalyvavo 6-8 klasių mokiniai dalyvavo. Mokiniai, norėdami pažinti savo krašto istoriją, rinko informaciją apie septynias Telšių miesto kalvas. Įsidėmėję kalvų senuosius pavadinimus, parengė maršrutą ir apkeliavo visas kalvas, stebėdami statinius, skulptūras ir kitus objektus, esančius ant tų kalvų. Atlikę šias veiklas, mokėsi tiksliai formuluoti klausimus ir galimus atsakymus, juos iliustruoti surinktomis nuotraukomis. Projektinę veiklą apibendrindami, parengė žaidimą- viktoriną „Septynios Telšių miesto kalvos atgyja platformoje „Kahoot“. Nori pažaisti ir išmokti? Štai nuoroda: https://create.kahoot.it/details/septynios-telsiu-kalvos-atgyja-dabartyje/1f54791e-3d42-410a-845f-fccf388227d1
Projekto ,,Mūsų mokyklai – 40. Mokyklos įkūrimo istorija“ (vadovė istorijos mokytoja L. Avyžienė) dalyviai apsilankė mokyklos archyve, kur susipažino su įvairiais dokumentais, vartė mokyklinius dienynus, 1980-1981 m.m. nuotraukas. Vėliau Telšių K. Praniauskaitės viešosios bibliotekos spaudos fonduose sužinojo, kas įvairiuose spaudos leidiniuose buvo rašoma apie 6-osios vidurinės mokyklos įkūrimą, bibliotekos darbuotoja parodė nuotraukas, kuriose užfiksuoti mokyklos atidarymo momentai. Mokiniai nufilmavo mūsų mokyklos mokytojų (L. Každailevičienės, D. Milkintienės, L. Andriuškienės), buvusių mokinių ( V. Vaičiulienės, A. Baliutavičiaus) atsiminimus apie mokyklos atidarymą ir pirmuosius gyvavimo metus. Surinktą medžiagą projekto dalyviai apibendrino, susistemino ir parengė pristatymą.
Projekto „Kranto“ progimnazijos mokinių vardai“ (vadovė lietuvių kalbos ir literatūros mokyt. G. Jankauskaitė) tikslas – išsiaiškinti progimnazijos mokinių vardų kilmę, išskirti populiariausius vardus bei pateikti jų reikšmę. Projekto dalyviai surašė kiekvienos klasės mokinių vardus, pažymėjo populiariausius, surado jų reikšmes. Paaiškėjo, kad populiariausias „Kranto“ progimnazijos mergaičių vardas yra Kamilė, o berniukų – Benas. Be to, dirbdami nuotoliniu būdu, projekto dalyviai išsiaiškino savo vardo kilmę ir reikšmę, rašė savo charakterio bruožus pagal vardo raides. „Kranto“ progimnazijos mokinių populiariausi vardai pagal klases:
Elija (3) – iš hebrajų kalbos „Viešpats yra mano valdovas“ (1 klasė),
Benas (6) – iš hebrajų kalbos „sūnus“ (2 klasė),
Ugnė (3) – lietuvių kilmės „ugnis“, Emilis (3) – lotynų kilmės „Pasekėjas“ (3 klasė),
Gabrielė (3) – iš hebrajų kalbos „Dievas mano stiprybė“ (4 klasė),
Ugnė (5) – lietuvių kilmės „ugnis“, Emilis (3) – iš lotynų kalbos „veržlus, nepralenkiamas“, Edvinas (3) – iš anglosaksų „turtingas draugas“ (5 klasė),
Kamilė (4) – iš lotynų kalbos „patarnautoja aukojant” (6 klasė),
Kamilė (6) – iš lotynų kalbos „patarnautoja aukojant” (7 klasė),
Kamilė (4) – iš lotynų kalbos „patarnautoja aukojant” (8 klasė).
Projekto „Masčio pakrante su šešiais meškiukais“ (vadovė lietuvių kalbos ir literatūros mokyt. G. Juškienė) tikslas buvo paskatinti mokinius pažinti savo miesto kultūrines aplinkas ir mokėti jas kūrybiškai pristatyti kitiems. Susirinkę lapkričio mėnesį dalyviai aptarė probleminį klausimą, pasirinko veiklas, išsikėlė sau uždavinius ir nusimatė sėkmės kriterijus. Deja, karantinas pakoregavo tolesnius darbus. Teko dirbti nuotoliniu būdu šiek tiek pakeisti užduotis. Ernesta Gedvilaitė (7a kl.) ir Roberta Gedvilaitė (8a kl.) paruošė ekskursijos medžiagą antros klasės mokiniams. Penktų klasių mokinės (Amelija Brasaitė, Židrūnė Alūzaitė, Gabija Virkėtytė, Gabrielė Žutautaitė), šeštokės (Andrėja Zavodskova, Kamilė Pagojutė) kūrė sakmes apie meškiukų vardų kilmę. Tomas Mažeika ir Ąžuolas Kaveckis (5c klasės mokiniai) sukūrė matematinių uždavinių.
Štai pavyzdys: Dominykas, eidamas iš mokyklos namo, iki kavinukės aplankė 4 tiltelius. Jis suskaičiavo, kad pirmo ir antro tiltelių dugnams uždengti buvo sunaudota 106 vienetų rudų juostų. Trečio ir ketvirto tiltelių dugnams uždengti buvo sunaudota 72 tokios pat juostos. Padėk Dominykui suskaičiuoti, kiek iš viso buvo sunaudota juostų 4 tiltelių dugnams uždegti?
O Matas Lukauskas (5c kl.) ir Kristijonas Lekavičius (6c kl.) atliko tyrimą: ar jaunavedžių spynelės, sukabintos ant tiltukų turėklų, puošia juos, ar kelia problemų. Matas išsiaiškino, kad jaunavedžiai labiausiai mėgsta antrą tiltuką prie kavinės. Ant jo pakabintos net 82 spynelės. Gaila, bet jos tiltuko nepuošia, ypač tos, kurios didžiulės, surūdijusios. Kristijonas atliko apklausą, norėdamas sužinoti kitų nuomones. Vieni jo bendraamžiai mano, kad spynos – meilės simboliai – tiltukus puošia, kiti nuomonės neturi. O apklausti suaugusieji tikino, kad jaunavedžių spynelės kelia įvairių problemų. Pirmiausia jos trina dažus nuo tiltelių turėklų ir jie pradeda rūdyti. Be to, spynelės gadina estetinį vaizdą, nes ant kai kurių tiltukų jos užstoja meškiukus. Kristijonas pasiūlė šios problemos sprendimo būdą: sukurti bijūnų parką. Jeigu šios daugiametės gėlės yra Telšių simbolis, tai tegul būna ir Meilės gėlės. Jaunavedžiai jas pasodintų, prižiūrėtų. Būtų visiems gražu, malonu ateiti nusifotografuoti. Tikrai būtų amžinos meilės ir žmogui, ir miestui įrodymas.
Projekto „Mokinių ir mokytojų Zodiako ženklų atitiktis” (vadovė matematikos mokytoja L. Stulpinienė) tikslas – ugdyti mokinių supratimą, kad norint priimti pagrįstus sprendimus gyvenime būtina išmokti surasti ir suprasti statistinę informaciją, mokėti ją vertinti. Projekto dalyviai ištyrė, kad mūsų mokyklos beveik kas penktas mokytojas yra gimęs po Ožiaragio ženklu (tai nebijantys sunkaus darbo, pasižymintys kantrumu ir praktiškumu žmonės). Na, o kas dešimtas mokyklos mokinys gimęs po Vėžio ženklu (tai pilni emocijų žmonės, kurių nuotaika gali kisti labai greitai). Be to, matematikos mokytoja L. Stulpinienė su anglų kalbos mokyt. Laima Viktoravičienė vykdė integruotą matematikos-anglų kalbos projektą „Geometrinės figūros“ (Shapes and Figures), kurio tikslas – susipažinti su plokštumos ir erdvinėmis figūromis, pagal išklotinę gebėti sumaketuoti erdvinius kūnus bei juos įvardyti lietuvių ir anglų kalbomis. Mokiniams pavyko patiems pagaminti edukacinę medžiagą, vaikai išmoko įvardyti figūrų pavadinimus keliomis kalbomis, pateikti plokštumos figūrų pavyzdžius savo piešiniuose. Kita mokinių grupė pristatė erdvinių figūrų modelius, kuriuos gamino patys, pasinaudodami erdvinių kūnų išklotinėmis, ir įvardijo šias geometrines figūras lietuvių bei anglų kalbomis.
Projekto „Mano svajonių parduotuvė“ (vadovė matematikos mokyt. R. Stirblienė) tikslas – sukurti savo privačios parduotuvės modelį ir prekes, panaudojant įvairias medžiagas.
Mokiniams labai patiko kurti parduotuvės planą, projektuoti patalpas. Kiekvienas apgalvojo, kokia bus parduotuvės paskirtis, kiek samdys darbininkų. Prekes gamins patys ar pirks iš gamintojų? Pavyzdžiui, Vilius užaugęs svajoja atidaryti parduotuvę, kurios pavadinimas „VILBALDA“ (Vilius + baldai).
Projekto „Mokomės anglų kalbos kurdami komiksus“ (vadovė anglų kalbos mokyt. D. Diržininkaitė) tikslas – mokytis anglų kalbos pasitelkiant kūrybiškumą. Mokiniai, kūrę komikso tekstą anglų kalba, pagerino savo žinias ir rašymo įgūdžius. Dauguma, kurdami komiksus, panaudojo informacines technologijas. Kai kurie mokiniai dirbo individualiai, o kiti grupelėse. Pastarieji tobulino savo bendradarbiavimo įgūdžius bandydami susitarti ir pasiekti bendrą rezultatą. Daugelis, dalyvavusių projekte, pripažino, kad ši veikla jiems buvo nauja, įdomi, kelianti iššūkių, tačiau įveikiama. Kiti pasidžiaugė, kad tokia veikla yra daug įdomesnė nei pamokos, buvo įdomu dirbti su kitais mokiniais, kai kas susirado naujų draugų ir norėtų tai pakartoti dar kartą. Aš džiaugiuosi, kad projektas pavyko ir mokiniai sugebėjo per trumpą laiką sukurti gražių projektų ir patobulinti savo anglų kalbos žinias.
Projektas „Žiūrėti negalima skaityti“ (vadovė anglų – rusų kalbų mokyt. S. Kachinskiene) iškėlė savo dalyviams diskutuotinus klausimus: ar gali knygos ekranizacija atstoti literatūros kūrinį, ar gali filmo peržiūra pakeisti skaitymą? Pradžioje mokinių nuomonė buvo nuspėjama: ŽIŪRĖTI, negalima skaityti. Projekto dalyviams buvo pateiktas filmų sąrašas. Laukė nemažai atradimų! Pasirodo, nemažai filmų turi savo literatūrinius analogus. Dalyviai ne tik sužinojo gerai žinomų istorijų autorius, bet ir palygino, kaip keičiasi pavadinimai verčiant į kitas kalbas, pavyzdžiui, anglų, rusų. Projekto dalyviai pasirinko vieną kūrinį. Knygą skaitė anglų kalba, o filmą žiūrėjo rusų kalba. Po to dalyvavo diskusijoje, atliko kūrybinius darbus: kūrė komiksus, rašė laiškus pagrindiniam veikėjui, diskutavo apie kitokią istorijos pabaigą. Visa tai turėjo padėti mokiniams praplėsti akiratį, pagilinti žinias, pakeisti savo požiūrį į istorijos interpretaciją bei suvokimą. Dauguma dalyvių nepakeitė savo požiūrio į knygas, bet dabar neatmeta minties, kad knyga padeda giliau suprasti veikėjų jausmus bei lavina vaizduotę. Bet dauguma visgi renkasi filmus, kaip būdą smagiai ir įdomiai praleisti laiką.
Projekto „Šviesos reiškinių tyrimas“ (vadovė fizikos mokytoja Ž. Aleknienė) dalyviai tyrė gamtinius ir dirbtinius šviesos šaltinius: susipažino su elektros lemputės kūrimo istorija, su Saulės skleidžiama energija, atliko eksperimentus su šviesos šaltiniais. Mokiniai piešė šešėlinius portretus, fotografavo šešėlius, bandė kurti šešėlių teatrą, be to, gamino Saulės laikrodį. Mokiniams projekto veiklos patiko, nes darė eksperimentus, atliko kūrybinius darbus.
Dalyvaudami projekte „Mano pirmasis tinklapis“ mokiniai kartu su informacinių technologijų mokytoja A. Kumžiene nukreipė žvilgsnius į kitą interneto pusę ir pamatė tinklalapio kodą, sužinojo pagrindines gaires ir naudodamiesi įprasta užrašine sukūrė savo pirmąjį tinklalapį. „Buvo sunku, bet įdomu“, – pastebėjo projekto dalyviai. Projekto svečias – programuotojas, web technologijų specialistas ir įmonės „Kiberuostas“ įkūrėjas D. Vėlavičius pasidalino savo pirmojo tinklalapio istorija, pasidžiaugė galimybe užsiimti mėgstama veikla bei paragino nebijoti imtis programavimo.
Projekto „Laiko ženklai dailėje“ (vadovė dailės mokytoja J. Bieliauskienė) dalyviai domėjosi Telšių miesto architektūros paminklais, savo įkvėpimą perteikė naujomis menines kompozicijomis. Statiniai ir įprastos vietos, dažnai praeinamos ir nesulaukiančios didesnio dėmesio, mokinių darbuose atsiskleidė naujomis spalvomis. Atlikę šį projektą, mokiniai iš naujo atrado miesto grožį ir suvokė, kokią svarbą kultūrai ir tapatybei teikia paveldas.
Projekto „Paukštis liaudies mene” (vadovas technologijų mokytojas G. Jankauskas) metu mokiniai gamino paukščius naudodami įvairią techniką: pjaustinėjo iš faneros, tekino medžio tekinimo staklėmis, lankstė bei karpė iš popieriaus, taip pat naudojo natūralias, randamas gamtoje medžiagas. Mokiniai noriai dirbo komandoje. Susipažino su įvairiais gaminimo būdais, paukščio simbolika.
Projekto „Fizinių pratimų reikšmė žmogaus sveikatai“ (vadovas fizinio ugdymo mokytojas A. Kaveckis) pirmas etapas praėjo kompiuterių klasėje susipažįstant su teorine medžiaga. Mokiniai turėjo sugalvoti ir atlikti po du pratimus atskirų raumenų grupėms. Antro etapo užduotis – aplankyti sporto klubus ir surinkti informaciją apie ten sportuojančius žmones. Sugrįžę į mokyklą po karantino mokiniai pakartojo pratimus, kuriuos darė per pamokas nuotoliniu būdu. Be to, mokiniams pateiktos nuorodos, kur reikia ieškoti pratimų, lavinančių žmogaus fizines ypatybes. Mokytojas džiaugiasi, kad šis projektas visai neblogai pavyko, nes mokiniai noriai atliko užduotis, aktyviai sportavo. Galima susipažinti su projektu peržiūrint filmuotą medžiagą.
Nors ir dirbame nuotoliniu būdu, bet vyko Vakarų Lietuvos regiono 5 – 8 klasių mokinių gamtos mokslų – biologijos olimpiada.
Mūsų mokyklai atstovavo penktokai – Urtė Anglickytė, Emilis Diržininkas ir Gerda Žutautaitė; šeštokai Gustė Tepelė ir Darmantas Tenys; septintokės Kamilė Petrikaitė ir Tautvydė Bumblauskytė; aštuntokės Gustė Viktoravičiūtė, Iveta Stončiūtė ir Gerda Hirzel.
Labiausiai pasisekė Urtei, Kamilei, Tautvydei ir Gustei V. Jos pakviestos dalyvauti sekančiame olimpiados etape. Linkime sėkmės.
Biologijos mokytoja Audronė Kavalevskienė ir
gamtos mokytoja Žydrė Aleknienė
2020 metų sausio 22 dieną grupė mūsų mokyklos aštuntokų dalyvavo unikalus projekto „Nematoma paveikslo pusė“ pristatyme, kuris vyko „Alkos“ muziejuje. Tai – ciklas parodų, kuriose pristatomi paveikslai iš muziejų fondų ir jų tyrimų vaizdai, atlikti pasitelkiant ultravioletinius, infraraudonuosius ir rentgeno spindulius. Fiksuojant paveikslų vaizdus infraraudonųjų, ultravioletinių ir rentgeno spindulių diapazone bei juos derinant su įprastai matomu vaizdu net ir neįgudusiam žiūrovui galima pamatyti daugybę skirtumų ir pažvelgti į gilesnius, plika akimi nematomus kūrinio sluoksnius, pasakojančius savitą kūrinio istoriją. Mokiniai galėjo pasijusti tyrinėtojais ir pasinerti į nematomos mūsų kultūros paveldo istorijos gelmes. MB „Meno kūrinių tyrimai“ vadovas Rapolas Vedrickas pristatė 2019 m. rudenį muziejuje darytų tyrimų rezultatus. Renginio antroje dalyje – edukacinis užsiėmimas „Portretas – asmenybės atspindys“ , kurį vedė vyr. muziejininkė Daiva Lukšienė, taip pat sulaukė didelio mokinių susidomėjimo.
Kovo 3 dieną vyko rajoninė geografijos olimpiada ,,Mano gaublys 2021“. Joje dalyvavo geografijos mokomuoju dalyku besidomintys moksleiviai. Mokiniai LGMA sudarytas užduotis turėjo atlikti nuotoliniu būdu. Šiemet, kaip ir praeituose olimpiadose, ypač gerai sekėsi mūsų mokyklos mokiniams. Savo klasių tarpe I vietas laimėjo 7c klasės mokinė Simona Končiūtė ir 8b klasės mokinė Orinta Perskaudaitė. II vietą laimėjo 6c klasės mokinys Martynas Stankus. III vietas laimėjo 7c klasės mokinė Justė Kačinskaitė, 8a klasės mokinė Kamilė Petrikaitė ir 8c klasės mokinys Simas Ramondas. Sveikinu nugalėtojus ir labai dėkoju visiems, dalyvavusiems olimpiadoje. Linkiu ir toliau gilinti geografines žinias, plėsti geografinį akiratį ir geografinį mąstymą. 
