Spalio 9 dieną mūsų klasės mokiniai kartu su auklėtoja Lilija Avyžiene po pamokų patraukėme Masčio ežero pakrante „Alkos“ muziejaus link. Čia mes apžiūrėjome parodą „Tautinis kostiumas – graži ir nesenstanti mada“. Paroda skirta 2017-iesiems – Tautinio kostiumo metams. Parodoje mes pamatėme skirtingų regionų tautinius kostiumus. Sužinojome, kuo jie skiriasi.

Ši paroda papildė mūsų žinias apie tautinį kostiumą. Įsitikinome, koks įdomus ir gražus yra tautinis kostiumas ir kaip smagu būtų juo pasipuošti per įvairias šventes.

 7c klasės mokinė Elinga Stančikaitė

Rugsėjo 26 dieną 8a klasės mokiniai Klaudija Hirzel, Ieva-Marija Noreikaitė, Modestas Gurauskas, Benas Drimba su istorijos mokytoja Lilija Avyžiene vyko į Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje vykusią interaktyvią konferenciją „Per Europos istoriją į valstybės šimtmetį“, skirtą Lietuvos valstybės nepriklausomybės šimtmečiui paminėti. Šiame renginyje dalyvavo dešimt komandų iš įvairių Telšių rajono mokyklų. Pirmoji užduotis – komandos turėjo pristatyti valstybes, kurios švenčia valstybės nepriklausomybės šimtmetį. Mūsų mokyklos komanda turėjo pristatyti Estiją. Mes pasisveikinome estų kalba, pristatėme Estijos sąsajas su Lietuva. Antroji užduotis – interaktyvioji su planšetiniais kompiuteriais: išklausius pristatymus, atlikti testą. Trečioji užduotis –  bibliotekos darbuotojų paruoštos komandinės užduotys. Atlikus užduotis, mūsų laukė nominacijos ir prizai. Po renginio dalyviai ir mokytojai buvo pavaišinti pica bei arbata. Komanda džiaugėsi, kad galėjo dalyvauti tokiame puikiame renginyje ir įgyti naujų žinių.

8a klasės mokinė Ieva-Marija Noreikaitė

Telšiuose, kaip ir daugelyje Lietuvos miestų, jau trečius metus tęsiama  tradicija ir organizuojamas Lietuvos asociacijos „Gimnastika visiems“  renginys – projektas „#Beactive“.  Tai Europos Komisijos iniciatyva, propaguojanti sportą ir fizinį aktyvumą visoje Europoje. Šio projekto viena iš iniciatorių Telšiuose – „Kranto“ progimnazijos šokio mokytoja E. Šilinienė, kuri subūrė visus norinčius Telšių miesto ir rajono mokyklų moksleivius, šokių mokytojus, ir paskatino prisidėti prie Europos judėjimo savaitės, organizuodama renginį „Beactive – judėk Zumbos ritmu“, kuris vyko rugsėjo 28 dieną Telšių miesto Katedros aikštėje. Tad šiltą ketvirtadienio popietę, skambant nuotaikingai muzikai, renginyje užburiančios Zumbos ritmu judėjo net 200 šokėjų, o į renginį susirinkusius žiūrovus ir dalyvius linksmino nenuilstančioji  „Trolė – Pupytė“. Renginį pradėjo gražūs šokių kolektyvų pasirodymai: Tryškių „Lazdynų Pelėdos“ gimnazijos liaudiškų šokių kolektyvas (vadovė R. Laurinavičienė) ir Telšių „Kranto“ progimnazijos šokių kolektyvas „Viva“ (vadovė E. Šilinienė), o modernaus muzikinio lavinimo mokyklos  „Conmusica“  auklėtiniai  padovanojo  skambių dainų apie prabėgusią vasarą. Renginio dalyvius sveikino ir Telšių švietimo ir sporto skyriaus specialistė I. Mileškienė. Vėliau renginio dalyviai Telšių Katedros aikštėje smagiai šoko choreografės Vilijos Jakubauskės  išmoktą zumbos šokio kompoziciją. Aktyvūs buvo ir sugužėję žiūrovai – kas lingavo, o kas nuoširdžiai paplojo.

 Smagu, kad „#Beactive“ projektas į aktyvią ir netradicinę fizinę veiklą įtraukia vis daugiau Telšių „Kranto“ progimnazijos, miesto ir rajono jaunimo. Tikimasi, kad šių metų aktyvus šokėjų  dalyvavimas  „#Beactive“ iniciatyvoje paskatins jaunimą judėti kasdien.

Šokių mokytoja E.Šilinienė dėkoja visiems dalyvavusiems ir kartu kūrusiems gerą nuotaiką. Iki kitų metų „#Beactive“!

Šokio mokytoja Eglė Šilinienė

Šiemet spalio 25 dieną LR Konstitucijai – 25 metai.  Jau 11-tą kartą respublikoje vyko teisinių žinių patikrinimo akcija – Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzaminas. Egzaminą organizuojanti LR Teisingumo ministerija kartu su egzamino globėja LR Prezidente Dalia Grybauskaite ir informaciniais partneriais DELFI bei LRT visus šalies piliečius ir gyventojus pakvietė pasitikrinti Konstitucijos žinias. Spalio 3 dieną prie šios akcijos prisijungė ir 48 mūsų mokyklos 6,7,8 klasių mokiniai. Jiems buvo pateikta 30 testo klausimų. Mokiniai, teisingai atsakę į 25 klausimus, pateko į II etapą. Į II etapą pateko 7a klasės mokinys Domantas Viršilas. Spalio 12 d. vyko Konstitucijos egzamino II etapas, kur reikėjo atlikti 20 užduočių: 19 testo klausimų ir atsakyti į vieną atvirą klausimą. Klausimai buvo gana sunkūs ir painūs.  Kad mokinys patektų į III etapą (finalą), reikėjo teisingai atsakyti į 15 klausimų. Domantui pavyko teisingai atsakyti į 12 klausimų. Sveikiname Domantą ir linkime kitais metais dar didesnio pasisekimo.

Istorijos mokytoja Lilija Avyžienė

Renginių bibliotekoje programa

Kviečiame spalio 2 – 31 d. į Telšių ,,Kranto“ progimnazijos bibliotekoje – skaitykloje vyksiančius teminius užsiėmimus „Kūrybiniu džiaugsmu dalinamės“ bei parodas: „Sušildykime akmenėlį“, „Atlasinių juostelių darbeliai“, „Siuvinėjimas kryželiu“, „Darbeliai iš popieriaus – palinkėjimai draugui“, „Muzikos ritmu“, „Raiškaus žodžio laboratorija“, S.Paltanavičiaus knygos „Gamtos metų ratas“ pristatymas su kūrybiniais darbeliais.

Maloniai laukiame Jūsų.

Telšių „Kranto“ progimnazijos bibliotekininkės

 

2017 piliakalnių metus „Kranto“ progimnazijos 7a ir 7b klasių mokiniai kartu su savo klasių auklėtojomis Julija Bytautaite, Lilija Avyžiene ir lietuvių kalbos mokytoja Daiva Saplinskiene nusprendė pažymėti aplankydami penkis didžiausius, gražiausius Žemaitijos piliakalnius. Todėl rugsėjo 20-osios ankstyvą rytą pradėjo savo kelionę po senosios kultūros paveldą – piliakalnius, apipintus legendomis, padavimais, dabar esančius neatsiejamais Žemaitijos  kraštovaizdžio akcentais. Pirmiausia aplankėme Pavandenės apylinkėje esantį Sprūdės piliakalnį. Užkopę ant piliakalnio gėrėjomės svaiginančiais Žemaitijos krašto toliais, atsiveriančiais kerinčiais vaizdais į Varnių duburį, kur tyvuliuoja Biržulio ir Lūksto ežerai, matyti Varniai, Luokė, Šatrijos, Girgždutės, Medvėgalio piliakalniai. Istorijos mokytoja L. Avyžienė papasakojo, jog yra manoma, kad Sprūdės piliakalnis – kunigaikščio Sprūdeikio, karaliaus Mindaugo brolio, valdos. Šis piliakalnis priskiriamas vėlesniam kovų su kryčiuočiais laikotarpiui.

Kitas piliakalnis – Moteraitis, apipintas padavimais ir legendomis. Mokiniai prisiminė legendą apie du milžinus Sprūdį ir Moteraitį, samčiais apsikeisdavusius, ant kalno stovėjusią ir prasmegusią bažnyčią. Piliakalnio viršuje yra keturi pakilimai ir stovi medinis kryžius. Iš tolo susidaro gulinčios moters vaizdas. Todėl kalnas ir vadinamas Moteraičiu.

Pagaliau keliautojai pasiekė svarbiausią kelionės objektą – didžiausią žemaičių piliakalnį – Medvėgalį. Mokytoja J. Bytautaitė puikiai pažįsta šias apylinkes ir mokiniams papasakojo apie kalno rytinėje pusėje esančią kūlgrindą, apie vietinių gyventojų pasakojamas legendas ir padavimus.  O tų padavimų apie šį piliakalnį sukurta net dvidešimt penki. Užkopę ant kalno viršukalnės, mokiniai bandė suskaičiuoti keturiolikos aplinkinių bažnyčių bokštus.

Važiuojant Žemaičių plentu, pasukus dešinėn, keliauninkus pasitiko iš visų pusių miškais ir pelkėmis apjuostas Bilionių (Švedkalnio) piliakalnis. Jis priskiriamas kovų su kryžiuočiais laikotarpiui. Šis piliakalnis archeologų įvardijamas kaip vienas įdomiausių ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio archeologijos paminklų. Jį tyrinėjo ir amerikiečių archeologai, kurie turėtų padėti atsakyti į klausimą, ar tikrai čia buvo senieji Pilėnai.

Tolimesnis kelionės punktas – Ožtakiuose  įsikūręs Varnių Regioninio Parko lankytojų centras. Čia mus pasitiko centro darbuotojas Linas Šedvilas. Prabilęs gražia žemaičių tarme, vaizdžiai papasakojo apie Varnių regiono parką, gamtos ir kultūros vertybes. Mokiniams labai patiko, kad čia daug ką galima lytėti, judinti, pažaisti pažintinius žaidimus, paklausyti garso įrašų su paukščių, varlių balsais, sakmėmis ir mitais.

Grįždami namo, pravažiavę Žarėnus, septintokai smagiai užkopė ant Paplienijos piliakalnio pasigrožėti Minijos upės vingiu. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. – XIII a. Manoma, kad čia stovėjo kuršių pilis Žarė.

Ekskursijai baigiantis vaikai stebėjosi, kad taip greit prabėgo diena, pilna juoko ir neišdildomų  įspūdžių.

Istorijos mokytoja L. Avyžienė

Norėčiau jums kaip knygą nuo pradžios atskleisti
Save ir visą perskaityti ištisai.
Bet mano knygos puslapiai taip išsisklaistę:
Jos galo ir pradžios neberandu patsai.

V. Mačernis 28 žiemos sonetas

 

Vytautas Mačernis septintokams, ko gero, kietas riešutėlis: pilnas keistų paslapčių gyvenimo kelias, nesuprantami meilės laiškai, sudėtingi eilėraščiai… Todėl su 7b klasės mokiniais nusprendėme pasidomėti, kokia aplinka formavo jo asmenybę ir kūrybą. Kartu su klasės auklėtoja V. Martinkėniene nuvažiavome į Žemaičių Kalvariją. Lydimi mokytojo B. Kleinausko aplankėme V. Mačernio muziejų, nuvykome į Šarnelę, į poeto amžinojo poilsio vietą.

Štai  koks V. Mačernis išliko septintokų atminty.

 „Muziejuje deklamavau V. Mačernio eilėraštį „Pasikalbėjimas su mama“. Keistas jaudulys apėmė, kai prisiliečiau prie poeto stalo, kėdės. Eilėraštis labai nuoširdus, nors, sako, motina jo nemylėjo, nes laukė gimstančios mergaitės. Poetas atsimena jos pasakas, širdį mylinčią ir gerą.“

Ernestas Klimovas

 „Rimtas, kuklus, net liūdnas – toks V. Mačernis nuotraukose. Man buvo šiek tiek keista išgirdus, kad jis labai patiko merginoms. Kai jis mokėsi Telšių Žemaitės gimnazijoje, kai kurios rytą ateidavo prie jo namų ir laukdavo, kad galėtų kartu nueiti į mokyklą. Bet Vytautas išsirinko tik vieną savo gyvenimo meilę Bronę Vildžiūnaitę. V. Mačernis jai buvo pasipiršęs. Deja, karas ir netikėta Vytauto žūtis juos išskyrė amžiams. Tačiau Bronė (ji dar gyva) daugiau nieko gyvenime nepamilo ir neištekėjo. Ji laukia susitikimo su Vytautu amžinybėje“.

Vakarė Prušinskytė

„Laikiau rankoje sprogusio sviedinio skeveldrą. Šalto metalo gabalas – mažas, bet aštrus. Kodėl ji turėjo nulemti talentingo poeto likimą? Bet prisiminiau pamokoje girdėtą posmą:

Ar liūdnesnio kas būti galėtų
Už likimą žmogaus šioj nakty?
Jo gimimas toks ilgas ir lėtas,
O mirtis – nelaukta ir staigi.

Šitaip rašė V. Mačernis likus pusantrų metų iki žūties. Ar tai nebuvo jo mirties pranašystė?..“

Eimantas Petkus

„V. Mačernio mėgstamiausia vieta buvo kalva, apaugusi medžiais netoli namų. Jis atsiguldavo ir tiesiog žiūrėdavo į dangų. Taip poetas, matyt, galėdavo susikaupti, užsidaryti savo vidiniame pasaulyje ir ieškoti atsakymų į nuolat kankinusius klausimus: „Bet kas gi aš esu?“ „Kodėl pasaulis ir žmogus ir visa tai?“

O juk atsakyti į tokius klausimus ir yra sunkiausia.“

Benas Muningis

 „Beveik visi V. Mačernio eilėraščiai parašyti gimtinėje. Netoli namų esančiame miškelyje buvo įsitaisęs „gandralizdį“. Tai į pušį įkeltas mokyklinis suolas. Jame sėdėdamas Vytautas susimąstęs žiūrėdavo į Šarnelės laukus bei kalvas, skaitydavo ir kurdavo.“

Žygimantas Urniežius

 „Man buvo keista, kad V. Mačernis palaidotas ne kapinėse. Ilgokas kelias iš Žemaičių Kalvarijos autobusu. Dar ėjome miško keliuku. Pagaliau ant kalvos tarp aukštų medžių kuklus kapas su dar kuklesniu antkapiu. Mokytoja sakė, kad traukiantis frontui nebuvo galimybės Vytautą palaidoti Žemaičių Kalvarijoje. Bet tikriausiai jis amžinai liko ten todėl, kad  labai mylėjo tėviškę ir jos gamtą.“

Matas Laurinavičius

„Štai stoviu ant tos pačios kalvos, kur V. Mačernis bandė „išspręst gyvybės ir mirties lygtis su begale nežinomųjų“. Čia jį, sulaukusį vos 23, apraudojo motina… Išblukusioje antkapio nuotraukoje toks pažįstamas, liūdnas veidas… Deklamuoju eilėraštį „Šešėlis“ ir įsivaizduoju sėdintį prie ežero poetą, stebintį ežero bangeles, tyliai  niūniuojantį dainą. Tik staiga puola ant vandens tamsus šešėlis… Gal tai buvo jo mirties vaizdinys?“

Kamilė Rauktytė

„Visiškoje tyloje Kamilei prie poeto kapo deklamuojant eilėraštį medžių viršūnėmis ošė vėjelis, pasigirdo gervių riksmas. Tik dabar supratau V. Mačernio liūdną sielą. Su juo atsisveikina gervės. Bet jos sugrįš pavasarį. Kaip ir mes dar ne kartą skaitysime poeto eilėraščius, laiškus ir kartu liūdėsime, mąstysime apie gyvenimą.“

Auksė Šukytė

Džiaugiuosi savo mokinukų mintimis. Tikiuosi, V. Mačernis kaip asmenybė jiems tapo artimesnis, o su jo poezija susidraugaus ir vėliau. Tik štai sakinys iš Vytauto laiško tikrai tinka visiems ir visais laikais: „Draugiškumas, sugyvenimas, šviesaus pavasario ir šviesaus gyvenimo džiaugsmas turi būti mums nesvetimi“.

Genovaitė Juškienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

Spalio 4-tą dieną švenčiama Gyvūnų globos diena. Minėdami šią dieną, penktų klasių mokiniai dalyvavo viktorinoje „Gyvūnijos pasaulyje“. Vaikai atsakinėjo į klausimus, dėliojo patarles, atliko kitas užduotis. O sunkiausiai sekėsi suskaičiuoti, kiek gyvūnų minima dainoje „Du gaideliai“.

Mokytoja Žydrė Aleknienė

Jau ketvirtus metus pailgintos dienos grupės mokiniai kartą per savaitę lankosi  mokyklos bibliotekoje. Eina noriai, nes žino, kad čia jų laukia įdomybės. Štai šiemet bibliotekos vedėja Marija Gureckienė pakvietė įsitraukti į projektinę veiklą.

Po vasaros atostogų bibliotekoje vaikų laukė knygos „karkasas“, kurį jie turėjo užpildyti. Kuo? Ogi – akmenukais!  Ant jų mokiniai piešė ką tik prabėgusios vasaros įspūdžius. Žinoma, prieš tai susipažino su  Aido Jurašiaus knyga „Akmenukų pasakos“. Kaip smagu buvo prisiminti vasarą, kai ką net papasakoti šalia sėdinčiam draugui, o tada – kibti į darbą! Pabaigę darbą, visi nusifotografavo prie bendro savo kūrinio – knygos „Akmenukai pasakoja”. Kaip smagu buvo matyti tarp knygos autorių savo vardą ir klasę. Bibliotekoje vaikai patyrė daugybę smagių emocijų.

O mūsų užsiėmimo veiklą  nuo pradžios iki galo galite apžiūrėti  šiose  nuotraukose.

Pailgintos dienos grupės mokytoja  Laima Šliogerienė

Jau tapo tradicija, kad „Kanto“ progimnazijos mokiniai vyksta į pažintines ekskursijas po įvairias Žemaitijos vietas.

Pasigrožėti Žemaitijos apylinkėmis, aplankyti unikalias vietoves rugsėjo 28 dieną vyko „Kranto“ progimnazijos 6b klasės mokiniai, kuriuos į kelionę lydėjo lietuvių kalbos mokytoja G. Jankauskaitė ir istorijos mokytoja L. Avyžienė.

Viena žymiausių lankytinų vietų – Plateliai, miestelis Plungės rajone. Tad mokiniai pirmiausia apžiūrėjo Plateliuose įsikūrusį Šaltojo karo muziejų. Didelį įspūdį paliko Platelių dvaras, priklausęs  grafams Šuazeliams. Kaukių muziejuje mokiniai susidomėję klausėsi gidės pasakojimo apie įvairias Užgavėnių kaukes, šventimo tradicijas.

O pagrindinis kelionės tikslas – aplankyti vietoves, kuriose gausybė akmenų. Mosėdis – tikra akmenų karalystė, akmenų sostinė. Apžiūrėję V. Into akmenų muziejų bei pasigrožėję parku aplankėme V. Into sodybą. Stebėjomės akmenų gausybe bei įvairove. Apie pirmuosius akmenis, atvežtus į sodybą, bei jų gydomąją galią pasakojo V. Into sūnus Vaclovas, dabar prižiūrintis šią sodybą.

Daug gerų emocijų mokiniai patyrė lankydamiesi Gargždelės kaime esančioje Orvidų sodyboje, garsėjančioje akmenų skulptūromis. Plati sodybos erdvė, įspūdingos akmenų kompozicijos sužavėjo vaikus, kurie pasijuto tarsi užburtoje akmenų karalystėje.

Lankėmės ir viename didžiausių bei įspūdingiausių riedulynų Lietuvoje – Šauklių riedulyne. Tai natūrali paskutinio ledynmečio suformuota teritorija, kurioje stūkso trijų metrų skersmens akmenys. Žingsniuodami Šauklių riedulyno dviejų kilometrų pažintiniu taku, mokiniai stebėjo tundrą primenantį gamtovaizdį, o pakilę į paukščių stebėjimo bokštelį galėjo pasigrožėti rudenėjančia gamta.

Vakarėjant pakilę į 15 m aukščio Kalnalio apžvalgos bokštą, esantį Kretingos rajone, mokiniai pamatė Salanto upės slėnio panoramą, tolumoje besistiebiančius Salantų bažnyčios bokštus. Be to, fizines jėgas išbandė kopdami ant Šilalės akmens.

Kai baigiantis ekskursijai  mokiniai neskuba namo, o kitą dieną pasako, kad „Orvidų sodyboje norėčiau švęsti savo gimtadienį“, vadinasi, pažintinės ekskursijos ne pareiga, o prasminga veikla netradicinėje erdvėje.

G. Jankauskaitė, 6b klasės auklėtoja

Telšių „Kranto“ progimnazija
Juridinių asmenų registro kodas 190555846
Adresas:
Masčio g. 14, Telšiai LT-87149
Tel. 8 444 78460
El. paštas krantas.progimnazija@gmail.com
Naujienų kategorijos
Naujienų archyvas
2017 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Rgs    
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031