Tūkstantmečio mokyklos II

Projektas „Tūkstantmečio mokyklos II“

Projekto Nr. 10-012-P-0001
Projekto trukmė: 2024 m. sausio 31 d. – 2026 m. balandžio 30 d.

Projekto finansavimo suma – 120 020 428,53 Eur.

Tinkamų finansuoti lėšų suma – 120 077 883,61 Eur.

Projekto aprašymas

Projektas „Tūkstantmečio mokyklos II“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-01-01 „Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Projekto „Tūkstantmečio mokyklos II“ tikslas – projekte dalyvaujančiose Lietuvos savivaldybėse sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas mokinių pasiekimų atotrūkiams mažinti. Šiuo projektu įgyvendinama dalis „Tūkstantmečio mokyklų“ (TŪM) programos: vykdomos veiklos 36 Lietuvos savivaldybėse (II srautas).

Projekto veiklos:

1)  mokyklų vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas;

2)  infrastruktūros kūrimas, plėtra ir atnaujinimas;

3)  mokyklų veiklos tobulinimas keturiose srityse: lyderystė veikiant, įtraukusis ugdymas, kultūrinis ugdymas, STEAM ugdymas;

4)  konsultavimas, rekomendacijų ir analizių rengimas;

5)  projekto veiklų sklaida (viešinimo ir komunikacijos veiklos). Projekto tikslinė grupė – bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai.

Projekto tikslinės grupės – bendrojo ugdymo mokyklų darbuotojai, jų vadovai, mokiniai ir mokyklų bendruomenės.

Telšių rajono savivaldybė yra projekto partnerė ir įgyvendina 1-3 punkte numatytas veiklas: mokyklų vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas, infrastruktūros kūrimas, plėtra ir atnaujinimas, mokyklų veiklos tobulinimas keturiose srityse: lyderystė veikiant, įtraukusis ugdymas, kultūrinis ugdymas, STEAM ugdymas.

Lyderystės veikiant sričiai numatoma skirti apie 200 tūkst. Eur. Šios lėšos bus naudojamos sukurti mokinių kritinį mąstymą ir demokratiškumą skatinančią erdvę „Design thinking“, organizuoti mokymus, kompetencijų stiprinimą vadovams ir pedagogams lyderystės, bendradarbiavimo srityse, įdiegti 360° grįžtamąjį ryšį mokyklose, diegti mentorystės kultūrą rajone (Mentorių grupės steigimas), vesti edukacijas ir lyderystės mokymus rajono mokiniams.

Įtraukliojo ugdymo sričiai suplanuota apie 840 tūkst. Eur. Numatytos veiklos: pritaikyti mokyklų patalpas neįgaliesiems (sanitarinius mazgus, pandusus, laiptų keltuvus, liftus), įrengti sensorines patalpas, įsigyti įrangą ir mokymo priemones, skirtas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, įdiegti diferencijuoto ir individualizuoto ugdymo modelį su Scoolsy platforma, pravesti mokymus pedagogams ir vadovams, bendradarbiauti su neįgaliųjų asociacijomis, mokyklomis, vykdančiomis įtraukųjį ugdymą šalyje ir užsienyje bei sukurti mobilią įtraukiojo ugdymo ekspertų grupę.

Kultūrinio ugdymo sričiai skiriama apie 540 tūkst. Eur. Iš šių lėšų planuojama sukurti multimedijų centrą, nupirkti lauko instrumentus, įrangą multimedijų centrui, kelti vadovų ir pedagogų kvalifikaciją kultūrinio ugdymo, vizualinių medijų panaudojimo srityse, vykdyti kino, muzikos, skaitmeninių multimedijų kūrimo ir demonstravimo veiklas, mokyti mokinius medijų raštingumo.

STEAM ugdymo sričiai suplanuota apie 1,1 mln. Eur. Už šias lėšas bus įrengti STEAM kabinetai, informacinių technologijų klasės, „lauko klasė“, nupirkti baldai, IKT priemonės, laboratorijų įrangos, įsigytos personalizuoto ugdymo platformos licencijos, keliama mokytojų kvalifikaciją STEAM srityje, parengti integruotų STEAM laboratorinių darbų aprašai, vykdyti projektinius darbus su Vilnius TECH „Ateities inžinerija“, organizuoti konkursus, olimpiadas mokiniams, vesti interaktyvias, personalizuotas STEAM pamokas ir kt.

Europos socialinio fondo agentūra yra projekto vykdytoja, kuri įgyvendina konsultavimo, rekomendacijų ir analizių rengimo bei komunikacijos veiklas (įvardintas 4-5 punkte).

Siekiami rezultatai

  1. Padidėjusi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) metu bent pagrindinį lietuvių kalbos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis: nuo 74,85 proc. (6-10 balų) iki 78,85 proc. (6-10 balų);
  2. Padidėjusi PUPP metu bent pagrindinį matematikos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis: nuo 19,02 proc. (6-10 balų) iki 28,02 proc. (6-10 balų);
  3. Sumažėjusi bendrojo ugdymo mokyklų 1–8 klasių komplektų, kurie yra jungtiniai, dalis: nuo 6,99 proc. iki 2 proc.;
  4. Padidėjęs vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose: (nuo 11,24 iki 11,8);
  5. Sumažėję mokinių pasiekimų atotrūkiai tarp projekte dalyvavusių savivaldybių teritorijose esančių mokyklų.

6)   Išaugusi švietimo pagalbą gaunančių mokinių dalis (nuo 51,60 proc.  iki 78 proc.), 27,86 proc. – neformaliojo švietimo veikloje dalyvaujančių mokinių skaičius (nuo 57,14 proc. iki 85 proc.), 7,42 proc. – tris ir daugiau valstybinių brandos egzaminų išlaikiusių abiturientų dalis (nuo 82,58 proc. iki 90 proc.).