Nauja mokykla, tada vadinta 6-oji vidurinė, Zakso kalno papėdėje ir Masčio ežero glėbyje duris atvėrė dar 1980 metais. 2001 metais pavadinta „Kranto“ vidurine mokykla, o 2011 tapo pagrindine mokykla. 2015-aisiais mokykla gauna „Kranto“ progimnazijos vardą ir švenčia 35-erių metų sukaktį.
Mokyklos bendruomenė spalio 22 dienos vakarą rinkosi į šv. Mišias, kurias aukojo Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bačnyčios prelatas J. Šiurys. Mišioms patarnavo, skaitinius skaitė „Kranto“ progimnazijos 8c klasės mokiniai.
Atjaunėjusi, šventiškai pasipuošusi spalio 23-ąją mokykla pasitiko ne tik mokinius, mokytojus, bet ir tėvelius, į šventę atvykusius svečius. Šventėje dalyvavo ir 35-erių metų sukakties proga bendruomenę pasveikino Telšių Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bačnyčios prelatas J. Šiurys, Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjos pavaduotoja D. Tūmienė, vyriausiasis specialistas G. Gudas, vyresniosios specialistės I. Daubarienė ir D. Marčenkovienė, Telšių švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Z. Jesinienė.
Rudenišką spalio 23-sios rytą mokiniai rinkosi į pirmąsias pamokas. Visi su nekantrumu laukė įprastos pagal tvarkaraštį ketvirtosios pamokos, kurią vedė Švietimo skyriaus atstovai, tėveliai ir kiti kviesti svečiai. Mokytojai trumpam tapo mokiniais. Pamoką vedė Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjos pavaduotoja D. Tūmienė ir Telšių švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Z. Jesinienė, talkino progimnazijos direktorius P. Stulpinas.
Šventinė programa mokyklos aktų salėje prasidėjo lietuvių kalbos mokytojos R. Šilanskienės parengta mokinių kompozicija. Įdomu tai, kad dovaną mokyklai – šventinį pasirodymą – buvo paruošę ne tik 1-8 klasių mokiniai, bet ir tėveliai, mokyklos tarybos atstovai, vadovaujami G. Jachimovič bei R. Maco. Savo mokyklą pasveikino ir progimnazijos mokytojai, kurių dovana – kolektyvinis šokis – sulaukė mokinių ir svečių plojimų…
Progimnazijos direktorius P. Stulpinas pasidžiaugė puikia mokyklos bendruomene, jos gebėjimu susitelkti, nes mokykla, ruošdamasi gimtadieniui, visą mėnesį dūzgė kaip bičių avilys.
35-eri žmogui jau branda, o mokykla nesensta. Kievieną rugsėjį išėjusius pakeičia gausus pirmokėlių būrys, džiugu, kad su jaunąja karta kūrybingai dirbti ateina jaunų specialistų.
Man labai patinka mokykla, kurioje aš mokausi. Ji didelė, erdvi ir graži. Čia kasdien susirenka būriai žmonių – mokytojai, valytojos, sargai ir daugybė mokinių. Mokykloje jie ne tik mokosi, bet ir rengia pasirodymus, lanko būrelius, draugauja vieni su kitais. Aš čia irgi turiu daug gerų draugų.
Greitai mano mokykla švęs gimtadienį. Ta proga norėčiau palinkėti jai gyvuoti ilgai, surinkti daug mokinių į klases. Tegul ir toliau čia būna gera ir jauku, tegul mokiniai mokosi kuo geriau, o mokytojams čia būna gera dirbti.
4b klasės mokinys Pijus Dobilas
SU GIMTADIENIU!
Aš lankau „Kranto“ progimnaziją. Man labai patinka mokytis šioje mokykloje. Čia dirba nuostabūs mokytojai, kurie paguodžia, kai liūdna, padeda, pamoko, kai reikia.Taip pat labai draugiški ir kūrybingi, išradingi mūsų mokyklos mokiniai. Čia vyksta daug įdomių renginių, gausu popamokinės veiklos būrelių.
Šiais metais mokykla švenčia trisdešimtpenkmetį. Palinkėčiau mokyklai ir toliau išlikti tokiai kūrybingai, šviesiai ir linksmai, kokia yra dabar. Su Gimtadieniu, „Kranto” progimnazija!
Spalio 15 dieną nuo pat ryto mūsų mokyklos pradinių klasių mokiniai buvo labai džiaugsmingai nusiteikę. Tą dieną per ilgąją pertrauką mokyklos foje vyko sveiko maisto mugė mokyklos bendruomenei. Ir ko tik čia nebuvo! Ant stalų raudonavo obuoliai, akis viliojo vaisių vėrinukai, kvepėjo cinamonu. Buvo galima nusipirkti medaus, naminio sūrio ir naminės duonos, džiovintų vaisių ir obuolių pyragų…
Mugės metu mokiniai siūlė savo prekes ne tik savo bendraamžiams. Paišlaidavo ir vyresniųjų klasių mokiniai bei mokytojai.
Už šią mugę turime padėkoti tėveliams. Mokinių tėvai visada įsijungia į įvairias mokykloje vykdomas akcijas ir noriai padeda. Ir šiai mugei ruošiantis buvo įdėta daug darbo, o kai kurios mamos padėjo net prekiauti.
Pasaulinė baltosios lazdelės diena minima spalio 15 d. Šią dieną organizuojami įvairūs renginiai, siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žmonių su regėjimo negalia problemas, informuoti apie regos sutrikimo priežastis, iš anksto užkertant kelią ligoms. Atmintinos dienos simboliu laikoma baltoji lazdelė. O kada ir kaip atsirado Baltosios lazdelės diena? Pasakojama, kad vieną 1930-ųjų metų dieną maža paryžietė padėjusi pereiti per gatvę neregiui. Parėjusi namo papasakojo mamai ir pati pasiūlė mintį: daug kas padėtų neregiams, jei atskirtų, kuriam iš žmonių būrio reikia padėti. Ar jie negalėtų turėti kokį nors skiriamąjį daiktą – kad ir baltą lazdelę… Jau kitą dieną vedina savo mergaite motina nuėjo į vieną Paryžiaus redakciją ir paprašė paskelbti visuomenei šį pasiūlymą. Atsiliepimų sulaukta begalė. Imta gaminti baltas lazdeles, o jau 1931 metų vasario mėn. Paryžiuje vykusi didelė šių lazdelių dalijimo šventė, į kurią savo atstovą atsiuntęs net pats šalies prezidentas. Tokios šventės tradicija įsigalėjo pamažu, tik per kelis dešimtmečius. Konkreti data – spalio 15 d. pasiūlyta JAV, ir nuo šeštojo dešimtmečio nebekeičiama. Aklieji mokomi vaikščioti, naudojantis baltomis lazdelėmis, todėl jiems skirta diena pavadinta šiuo vardu.
Ta proga pas antrokus svečiavosi neregė studentė Vaida Butautaitė. Ji mokosi Klaipėdoje. Jai tenka įveikti daug įvairių gyvenimo sunkumų pačiai ir padedant kitiems. Vaidai nuo pat gimimo taip ir nepavyko išvysti savo mamos bei pamatyti dienos šviesos. Tačiau Vaida sakė, kad seniai susitaikė su savo negalia ir labai džiaugėsi, kad šiandien yra gausu įvairių priemonių, skirtų neregiams, kad jos likimo broliai ir seserys gali gyventi visavertį gyvenimą, mokytis bendrauti, keliauti ir t.t.
Labai šiltai ir su didele meile mažieji antrokėliai sutiko Vaidą Butautaitę. Jie buvo didžiai nustebę, kad nematantis žmogus gali tiek daug išmokti ir komunikuoti. Mokiniai susipažino su Brailio raštu. Jį 1829 m. išrado aklas prancūzų pedagogas Luji Brailis. Brailio rašto esmė – ant popieriaus lapų išspaudžiamos įvairių kombinacijų šešių iškilių taškelių figūros, per kurias vesdami rankomis aklieji gali skaityti. Vaidutė atspausdino vaikų vardus. Vaikai mėgino perskaityti ir atpažinti savo vardą. Viešnia pademonstravo, kaip jai šiuolaikinė kompiuterinė technika padeda skaityti ir bendrauti. Speciali programinė įranga geba paversti ekrane matomą tekstą į garsą. Naudodama tokias programas, ji gali naršyti ir po internetą. Sukurti ir specialūs Brailio rašto ekranai, leidžiantys „matyti“ tekstą. Naudojant skanerius, galima įvesti reikiamą informaciją, o Brailio spausdintuvai gali atspausdinti tekstą Brailio raštu. Pademonstravo Vaida ir tai, kaip ji naudojasi savo mobiliuoju telefonu. Jame taip pat yra įdiegta speciali garsinė programa. Na, ir, žinoma, vaikai susipažino su Vaidos garsinėmis knygomis, kurias ji geba skaityti.
Vaikus labai sužavėjo Vaidos Butautaitės nuoširdumas ir atvirumas. Ji be galo maloni, linksma, bendraujanti ir pozityviai žvelgianti į gyvenimą. O kad visi mes tokie būtume…
Spalio 9 d. „Kranto“ progimnazijos 1 – 4 klasių mokiniai dalyvavo Pasaulinės košės dienos minėjimo akcijoje. Siekdami skatinti sveikos mitybos įpročius visiems pradinių klasių mokiniams maistingus pusryčius dovanojo viena didžiausių grūdų perdirbimo bendrovių Lietuvoje „Malsena“.
Skanaudami pusryčių košę, vaikai klausėsi mokytojų paskaitėlių apie maistingų pusryčių svarbą, avižų savybes, sveiką mitybą. Tyrimai parodė, kad pusryčiaujantys vaikai geriau mokosi, lėčiau pavargsta, geriau koncentruoja dėmesį, geresnė jų atmintis. Mokiniai patys įsitikino, kad košė yra ne tik sveika, bet ir skanu.
Akcijos tikslas – skatinti keisti mitybos įpročius ir akcentuoti košės pusryčių naudą.
