Telšių rajono moksleivių biologijos olimpiada šiemet buvo sėkminga mūsų mokyklos atstovams. 8b klasės mokinė Vasarė Šežikaitė užėmė pirmąją vietą, o 8c klasės mokinė Augustė Daugėlaitė – trečią vietą. Džiaugiamės rezultatais ir sveikiname nugalėtojas bei jų mokytoją Juliją Bytautaitę!
Sausio 23-25 dienomis progimnazijos skaitykloje vyko renginys „Pirmokų skaitymo šventė“. Šventės rengėjai 4a, 4b, 4c klasių mokiniai, mokytojos, bibliotekos vedėja. Renginyje ketvirtų klasių mokiniai pirmokams įteikė palinkėjimus apie skaitymą, knygas. Jie dalijosi patirtimi ir įžvalgomis apie knygų naudą ir svarbą mokinio gyvenime. Bibliotekos vedėja linkėjo pirmokams būti aktyviems skaitytojams ir pakvietė dalyvauti projekte „Aktyviausia pirmokų klasė progimnazijos bibliotekoje“. Svarbų dokumentą, „Pirmoko skaitytojo pasą“, 1a, 1b, 1c klasių mokiniams įteikė pavaduotoja ugdymui Akvilė Bukinienė. Gavę skaitytojų pasus, pasirinkę knygeles, pirmokai tapo bibliotekos draugijos nariais.
Bibliotekos vedėja apie šią gražią ir turiningą šventę sukūrė filmukus „Pirmokų skaitymo šventė“, kuriuos galės žiūrėti visi: ir klasės draugai, ir tėveliai, ir mokytojai. Šią šventę pirmą kartą, padedami bibliotekos vedėjos, surengė ketvirtokai. Tikimės, jog renginys taps tradicinis.
Bibliotekos vedėja Marija Gureckienė
2017 metų sausio 24 dieną vyko Telšių rajono bendrojo ugdymo mokyklų 6-7-8 klasių mokinių rusų kalbos dailyraščio konkursas „Rašau: raidė, skiemuo, žodis“. Konkurso tikslas – ugdyti taisyklingo, aiškaus ir estetiško rašymo įgūdžius. Nes dailyraštis – aiškia (lengvai įskaitoma) ir gražia rašysena rašytinėmis raidėmis parašytas tekstas. Mokiniai labai kruopščiai stengėsi be klaidų perrašyti jiems pateiktus rusų kalba tekstus, taisyklingai vedžiodami, jungdami raides, išlaikydami vienodus atstumus tarp žodžių. Mūsų mokyklą atstovavo 8 mokiniai ir trims iš jų sekėsi labai puikiai: Ugnė Leiputė (6a kl., mokytoja V. Kaminskienė) ir Modestas Gurauskas (7a kl., mokytoja O. Želvienė) užėmė I vietas, o Agnė Krasnova (7c kl., mokytoja L. Andriuškienė) – II vietą rajone.
Nuoširdžiai sveikiname visus mokyklos rajoninio rusų kalbos dailyraščio dalyvius, o ypač nugalėtojus, dėkojame už šauniai atliktą darbą ir linkime visiems sėkmės kituose konkursuose.
Užsienio kalbų metodinio ratelio pirmininkė V. Kaminskienė
Australija – tai šalis su išskirtine augalija, gyvūnija ir visai kitokiu klimatu. Geografinis atstumas nuo jos sostinės Kanberos iki Vilniaus yra apie 15265 kilometrai. Tai tolima ir mums sunkiai pasiekiama šalis. Norint nuskristi į Australiją reikia kirsti daugelį laiko juostų.
Į šią tolimą ir egzotinę šalį praėjusių metų pavasarį gyventi išvyko viena mūsų klasės mokinė. Greta su šeima apsistojo netoli Melburno. Nors atstumas ir didelis, tačiau bendravimas su šeima tęsiasi iki šiol. Iš pasakojimų sužinojome, kokius kursus ir kokias mokyklas lanko atvykę gyventi į šią šalį užsieniečiai, kokios yra mokyklos ir kokia mokyklų tvarka, kokia Australijos mokymosi sistema.
Mokiniams buvo įdomu sužinoti, kad visi mokiniai turi ne tik vasarai ir Australijos žiemai skirtas uniformas, bet privalomi yra net vienodi batai (yra ir kas jų neavi), vienoda sportinė apranga, būtinos kepurės. Dauguma mokyklų turi oficialų pastatą, kur yra visa mokyklos ,,valdžia”, o mokiniai turi savo klases atskiruose nameliuose. Viename namelyje gali būti nuo 2 iki 3 klasių. Per pertraukas vaikai būna lauke, ir šiaip jie labai daug laiko praleidžia gryname ore. Kartą per savaitę visi mokiniai eina į biblioteką, kas 2-3 savaites organizuojamos nemokamos išvykos į zoologijos sodus, muziejus, parodas.
Nuo 8 klasės kiekviena mokykla rengia 2 savaičių išvykas į kitų šalių mokyklas. Ten dvi savaites mokosi ir tobulina kokią nors kalbą, dažniausiai kinų ar japonų. Pusę šių mokymosi sumos apmoka valstybė.
Smagu skaityti pasakojimus ir apie tenykštę gamtą, aprašytus sklindančius kvapus, žiūrėti ir aptarti atsiųstas nuotraukas.
Mūsų klasės mokiniai domisi Gretos gyvenimu Australijoje. O per žiemos atostogas visi parašė jai laiškus. Juos ir keletą lietuviškų žurnalų su nuoširdžiais linkėjimais išsiuntėme į Australiją.
Pradinių klasių mokytoja Vilma Šimkienė
Baigiantis metams norisi peržiūrėti nuveiktus darbus, įvertinti jų prasmingumą. Todėl gruodžio 29 d. nuo ankstyvo ryto mūsų progimnazijos languose sužibo šviesos, koridoriai prisipildė smagaus šurmulio. Mokytojai rinkosi į metodinę dieną „Veiksniai, turintys įtakos mokinių pasiekimams“. Renginį pradėjo direktoriaus pavaduotoja D. Saplinskienė, kuri labai žaisminga forma išsiaiškino mūsų lūkesčius ir nuotaikas. Anot progimnazijos direktoriaus P. Stulpino, nueinantys metai Sėkmės ir Laimės banke kiekvienam atskaičiavo 366 dienas. Kiek gražių ir prasmingų darbų per tą laiką padaryta! Tad kodėl nepasidalinus savo sėkmės istorijomis… Juk „išgirsti gerą idėją ir jos nepavogti – didelė nuodėmė“,- teigia V. Vaiskopfas.
Darbą pradėjome susiskirstę į grupes. Pradžioje atlikome tyrimą, kokie veiksniai ir kokio lygio poveikį turi mokinių pasiekimams. Grupių nuomonės skyrėsi, bet sudarėme didelį poveikį turinčių veiksnių dešimtuką, kurio pirmose eilutėse atsidūrė mokytojo pasirengimas pamokai, mokinių skaičiaus mažinimas klasėse, mokinių ir mokytojo santykiai, kiekvieno mokinio pažinimas ir kt. Tai tarsi ženklai, pagal kuriuos turime orientuotis planuodami mokymą.
Labai džiugu, kad net dvi metodinės grupės, pristatydamos savo mokymo metodus, atkreipė dėmesį į visos respublikos problemą – prastą mokinių skaitymą. Pradinių klasių mokytojų metodinė grupė pasidalijo patirtimi, kaip organizuoti darbą grupėse pristatant savarankiškai perskaitytą knygelę. Išbandę šį darbo metodą mes, mokytojai, supratome, kokių įvairių gebėjimų (klausymosi įgūdžiai, gebėjimas nuosekliai pasakoti įvykius, klausimų formulavimas, darbas bendradarbiaujant) įgyja mokinukai šitaip dirbdami.
Šiek tiek intrigavo tiksliųjų mokslų mokytojų metodinės grupės pasiūlyta tema „Skaitymo įgūdžių lavinimas matematikos pamokose“. Pasirodo, skaitymas ne tik lituanistų reikalas. Kiekvieno dalyko mokytojas yra atsakingas, kad mokiniai mokėtų skaityti ir suprasti įvairių tipų tekstus. Po smagios teorinės dalies, palydėti linksmos „Ančiukų“ melodijos, kibome į keturių skaitymo strategijų praktinį pritaikymą.
Gamtos ir socialinių mokslų mokytojų metodinės grupės atstovė J. Bytautaitė kalbėjo apie pateikčių rengimą ir pristatymą. Mokytoja nuosekliai, suprantamai išdėstė pateikčių rengimo reikalavimus ir pateikė mokinių sukurtų darbų. Mokytojai dirbdami grupėse tuos darbus vertino, nurodė teigiamus dalykus ir trūkumus. Be to, mokytoja akcentavo ir tai, kad visų dalykų mokytojai turi atkreipti dėmesį į mokinių kalbą pristatant pateiktis. Juk 2017 m. LR Seimas paskelbė kalbos kultūros metais.
Pirmąją renginio dalį baigėme menų, kūno kultūros, technologijų mokytojų metodinės grupės smagia refleksija. Kiekvienam buvo labai gera iš kolegų išgirsti daugybę komplimentų…
Po trumpos kavos pertraukėlės vėl susirinkome darbui. Filmukas, skirtas motyvacijos stiprinimui, suteikė naujų jėgų. Mokytoja G. Juškienė pristatė nuotolinio kurso medžiagą apie mokymosi stilius ir jų motyvacinius principus. Tai aktuali medžiaga, nes naujųjų programų apraše kaip tik ir nurodyta pagrindinė ugdymo kryptis – pažinti kiekvieną mokinį, jo prigimtines galias. H. Silver knygoje „Mokytojas strategas“ mokymo metodus ir grupuoja pagal mokymosi stilius (meistriškumo , suvokimo, tarpasmeninis ir saviraiškos stilius). Mokytojas pateikdamas mokiniams užduočių, atitinkančių visus savo mokinių mokymosi stilius, sukuria labai paprastą, suprantamą ir motyvuojančią diferencijuoto ugdymo sistemą. Lietuvių kalbos ir dorinio ugdymo mokytojų metodinė grupė paruošė grupėms S. Nėries eilėraščio „Senelės pasaka“ analizei užduotis pagal minėtus mokymosi stilius. Įdomu buvo stebėti grupių pristatytus darbus. Suvokimo, meistriškumo, tarpasmeninį stilių atitinkančios kai kurios užduotys pasirodė net mokytojams gan kietas riešutėlis. Aišku, smagiausios buvo saviraiškos stiliaus užduotys.
Pagalbos mokiniui specialistų metodinės grupės dėka išmokome keletą pasitikėjimą kuriančių ir komandą formuojančių pratimų. Sužinojome įdomų dalyką – mūsų mokykloje nėra nė vieno mokytojo, gimusio rugsėjo mėnesį…
Užsienio kalbų metodinės grupės mokytojos pristatė „Stotelių“ metodą. Pritaikė jį šventėms, tad tikrai smagiai žaidėme „Memory“ žaidimą, kūrėme linksmus ketureilius, ragavome kalėdinio gardumyno. O kaip kruopščiai (net vyrai) darė kalėdinius atvirukus! Sunkiausiai sekėsi atrasti Kalėdų Senelio vardus įvairiomis pasaulio kalbomis. Tokiomis smagiomis, bet motyvuojančiomis užduotimis baigėme metodinę dieną.
Nė vienas metodas nėra tinkamas visoms situacijoms. Mūsų pristatyti metodai nebuvo instrukcija. Juk tik įvairios mokymo formos padeda pasiekti, kad ugdymo turinio diferencijavimas taptų įveikiama užduotimi mokytojams ir motyvuotų mokinius. Mums pabūti kartu, veikti bendradarbiaujant, įgyti kompetencijų, leidžiančių tobulėti, tikrai buvo smagu ir naudinga.
Genovaitė Juškienė, „Kranto“ progimnazijos metodinės tarybos pirmininkė