Atsisveikinimas su mokslo metais

Dar balandžio mėnesį 6c kl. mokinė Valda pasiūlė bendraklasiams mokslo metus pabaigti išvykoje į Kauną, parinko lankytinas vietas, smagią išvykos pabaigos pramogą. Vaikai jai pritarė, auklėtoja progamą papildė, viską užsakė, suderino. Kad būtų smagiau, pasikvietėme kolegas iš 6b su jų auklėtoja Danute Kungiene ir šiltą birželio 2 rytą išvykom į kelionę.

Pirmiausia užsukome į Bijotus, kur susipažinome su seniausiu  Lietuvos muziejumi, 1812 m. įkurtu vieno žymiausių 19a. Lietuvos šviesuolių, gyvenusiu Bijotuose, Dionizo Poškos. Tai originalus muziejus, nes jį D. Poška įkūrė dviejų didžiulių tūkstantmečių ąžuolų, pavadintų Baubliais,  ištuštėjusiuose  kamienuose. Tie kamienai, uždengti stogeliais, tapo lyg trobelės, ten D. Poška buvo įsirengęs ir savo darbo bei poilsio vietą.  Paskui dar nukeliavom apžiūrėti vandens malūno, kurio didžiulį ratą, sukusį malūno girnas, teko pasukti patiems, nes upelis, kurio vanduo „varė“ ratą, jau seniai pakeitė savo vagą.

Atvykę į Kauną pirmiausia apsilankėme T. Ivanausko zoologijos muziejų, kuriame pamatėme daugybę ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio gyvūnų . Tiesa, jie buvo negyvi (daugybė kirmėlių, plaštakių, vabalų) arba padarytos jų iškamšos ( ropliai, žuvys, paukščiai, žvėrys). Tikrai stebėjomės, klausydami gido, tokia gausia ir įdomia žemės gyvūnija. Na, o Vytauto Didžiojo karo muziejus buvo tikra atgaiva mūsų berniukams, nes įvairiausi šarvai, šautuvai, patrankos, jų sviediniai, mūšių planai – jų sritis. Bet buvo labai gera proga visiems pasitikrinti Lietuvos istorijos  žinias, įgyti jų dar daugiau.

Zoologijos sodo  darbuotojos pravedė įdomų edukacinį užsiėmimą, kurio metu jau „gyvai“ susipažinome su pasaulio ir Lietuvos gyvūnija. Tiesa, pataikėm atvykti per „pokaitėlį“, todėl kai kurių teko tik uodegėlėmis ar nedraugiškai atsuktais užpakaliais „pasidžiaugti“, kiti į mus žvelgė išdidžiai ir iš tolo,  bet su kai kuriais pavyko ir „pasikalbėti“: mielai bendravo poniai, netgi leidosi paglostomi, pasitarėm dėl ateities planų su kai kurių vaikų bičiuliais – ožiais ir ožiukais, pasiginčijom su papūgomis. O dar kai edukologės taip nuoširdžiai pasakojo, aiškino, rodė, tai buvo tikrai įdomu.

Kai, atrodo, jau visos jėgos mūsų vaikus buvo apleidusios, atvykom į Batutų parką. Akies mirksniu visi atgimė ir nė nepajuto, kaip bešokinėjant, bestrikinėjant, besivartant pralėkė smagios pramogos valanda.

Taigi šeštokų atsisveikinimas su mokslo metais buvo ir prasmingas, nes daug pamatėm, sužinojom, ir smagus – diena prabėgo nepastebimai.

Iki naujų patyrimų, mielieji. Septintoje klasėje vėl keliausime.

6c klasės auklėtoja Laimutė Každailevičienė