Projektas „Akmuo tautosakoje, gyvenime ir literatūroje“
Šeštokai vykdydami projektą „Akmuo tautosakoje, gyvenime ir literatūroje“ rugsėjo mėnesį su auklėtojomis V. Martinkėniene, L. Avyžiene ir lietuvių kalbos mokytojomis D. Saplinskiene, G. Juškiene vyko į ekskursiją ir aplankė M. Valančiaus gimtinę, Orvidų sodybą, Mosėdį, Barstyčių bei Šilalės akmenis.
6b klasės mokinių įspūdžiai iš ekskursijos
- Buvau girdėjęs, kad Barstyčių akmuo yra pats didžiausias Lietuvoje. Kai pamačiau jį, negalėjau patikėti savo akimis. Jis buvo panašus į didžiulį laivą.Vis tiek pasiryžau ant šio milžino užlipti. Užsiropštęs ant jo viršūnės aš buvau lygus su medžių viršūnėmis.
Dovydas Paškauskis 6b klasė
- Vieną rudens rytą išvažiavome apžiūrėti Žemaitijos akmenų. Man labiausiai patiko Barstyčių akmuo. Ant jo viršūnės net buvau užlipusi, tiesa, medinių kopėtėlių pagalba. Apačioje likę draugai atrodė maži lyg nykštukai. O kad nulipę nuo šio milžino galėtume jį apkabinti, prireikė visų mūsų, net 34 mokinių…
Karolina Bliutaitė 6b klasė
- Vieną rudens dieną, vėjuotą ir apsiniaukusią, kelias mane nuvedė į Mosėdį. Tai, ką ten pamačiau, paliko didžiulį įspūdį. Patekau į tikrą akmenų karalystę. Miestelis pilnas visokiausių formų ir dydžių akmenų. O svarbiausia, pamačiau tikrai Perkūno perskeltą akmenį. Vadinasi, sakmėse tiesą rašo, kad velnias tupi ant akmens, o Perkūnas, kai tik jį pamato, ir trenkia.
Selina Rasiulytė 6b klasė
- Užlipusi ant Barstyčių akmens įsitikinau, kad jis iš tikrųjų labai didelis. Apačioje likę klasės draugai ir tolėliau stovintis autobusas atrodė mažučiai. Pažvelgusi žemyn supratau, kad nušokti nuo jo nepavyks, reikės nulipti kopėtėlėmis.
Kamilė Rusteikaitė 6b klasė
- Barstyčių akmuo pats didžiausias Lietuvoje. Tuo įsitikinau ant jo užlipusi. Galvojau nušokti nuo jo. Bet pažvelgus žemyn kojos pradėjo drebėti iš baimės. Bijojau, kad kas nors manęs nepastumtų. Pasistengiau greitai nulipti kopėtėlėmis.
Odeta Šliogerytė 6b klasė
- Negalėjau patikėti, kad Žemaitijoje yra tokių didelių akmenų. Iš toli Barstyčių akmuo atrodė panašus į didžiulį laivą. Arčiau priėjęs turėjau užversti galvą aukštyn, kad pamatyčiau jo viršūnę. Bet visą jo didumą pajutau tik užlipęs. Apačioje stovintys klasės draugai atrodė kaip skruzdės.
Sidas Novakovas 6b klasė
- Mosėdžio akmenų parke pamačiau stūksančius didžiulius akmenis. Jie nuobodžiauja vieni ir kasdien laukia žmonių, kurie ateitų jais pasigrožėti. Iš visų galiūnų išsiskyrė jūros dugno akmenys. Jie visi turi daugybę duobučių, tarsi kas nors būtų jas iškalęs.
Auksė Šukytė 6b klasė
- Mosėdžio akmenų parke pamačiau Perkūno perskeltą akmenį. Vadinasi, sakmėse rašoma teisybė. Matyt, tikrai Perkūnas pyksta ant velnio, kad tokį storą akmenį kaip peiliu perrėžė.
Justas Kozinas 6b klasė
- Mosėdyje akmenų karalystę sukūrė gydytojas V. Intas. Į jo sodybą ėjome brukiu (tai akmenimis grįstas kelias). O ten jau matėme ir „Nefertitės bei Kleopatros auskarus“, ir „banką“, ir patį pirmąjį nedidelį akmenį, nuo kurio prasidėjo akmenų rinkimas ir muziejaus kūrimas.
Paulina Tumkutė 6b klasė
- Pasirodo, akmenų yra ne tik gamtoje, bet ir žmogaus organizme. Akmenys dėl netinkamo maisto dažniausiai atsiranda tulžies ir šlapimo pūslėse, inkstuose, seilių liaukose. Jie gali būti didesni net už teniso kamuoliuką. Muziejuje jie atrodo gražiai: įvairių formų ir spalvų tarsi žvaigždės. Tik mūsų organizme jie nereikalingi…
Laimis Urnikis 6b klasė
- Kadangi važiavome pasigrožėti Žemaitijos akmenimis, todėl didžiausią įspūdį ir paliko pirmas sustojimas Orvidų sodyboje. Kur tik pažvelgiau, visur įvairių formų ir dydžių akmenys. Ant vienų iškalti žmonių ir Dievo atvaizdai, ant kitų – žodžiai.
Juodas akmuo su užrašais žymi ir tą vietą, kur nustojo plakti Viliaus Orvido širdis.
Kamilė Rauktytė 6b klasė
- Orvidų sodyboje pasijutau kaip pasakų karalystėje. Įspūdingai atrodė apsamanoję (gaila, jau pūvantys) stori medžių kamienai, vieni bekylantys aukštyn į dangų, kiti – gulintys. Be galo įdomios įvairiausios akmenų kompozicijos: akmeninis rožančius iš mažų akmenukų, altorius, amfiteatras. Kiek ten mistinių kampelių! Tikra atgaiva tikrai meniškai sielai…
Matas Laurinavičius 6b klasė
- Orvidų sodyboje akį patraukė įvairių dydžių ir formų akmenys. Ant vienų iškalti ormanentai, gėlės kitokie įdomūs raštai. Ant kitų – žodžiai. Ypač man patiko Viliaus Orvido sukurta litanija. Ji gan ilga , bet man įstrigo tokie žodžiai apie Dievą ir paprastą žmogų: „Tu esi saulė – aš tik spindulėlis, Tu esi Okeanas – aš jo lašelis, Tu kvieti į dangų – aš prie žemės glaudžiuosi, Tačiau – aš esu laimingas!“ Vilius Orvidas mirė sulaukęs vos 40 metų. Tačiau, manau, kad tikrai buvo laimingas kurdamas tokius savo darbus, kuriais mes galime ir šiandien grožėtis.
Eimantas Petkus 6b klasė
- Orvidų sodyba tikrai įdomi vieta. Kiek ten visko! Net nebesimato mažyčio, kažkada gyvenamojo namelio. Akmenys – mažiukai ir dideli, medžių kamienai, įvairūs daiktai, kryžiai, didžiulis varpas. O prie vartų pasitinka tikras karo laikų tankas. Viskas vienoje vietoje. Taip kaip ir gyvenime…
Benas Muningis 6b klasė
- Vaikščiodamas Orvidų sodybos takeliais ir žiūrėdamas, ką Vilius su tėvu sukūrė, supratau, kad jie buvo be galo darbštūs žmonės. Šitiek suvežė akmenų. Visiems atrado tinkamą vietą. O kokių įdomių dalykų iškalta akmenyse! Vilius tik pažiūrėjęs į akmenį suprasdavo, kas jame paslėpta. Tada ir iškaldavo vienokį ar kitokį atvaizdą. Gaila, kad toks jaunas (40 m.) jis paliko šį pasaulį, kuriam galėjo dovanoti dar daug įdomių savo kūrinių.
Ernestas Klimovas 6b klasė
- Esu dėkinga Viliui Orvidui, kuris sukūrė tokią įdomią akmenų karalystę. Per savo trumpą gyvenimą jis tęsė tėvo darbus ir tempė į sodybą iš įvairių vietų akmenis: mažus, didelius, įvairių formų. Vilius tikėjo, kad kiekvienas akmuo yra lyg gyvas padaras. O mums jie tik šalti , kieti, nemalonūs žemės dariniai…
Vakarė Prušinskytė 6b klasė
- Orvidų sodyboje atsidūriau lyg tikroje akmenų karalystėje. Vienuose iškaltos Dievo, žmonių figūros ir jų veidai – dažniausiai liūdni. Kituose randi įvairiausių užrašų, net giesmių tekstus. Prie vartų mačiau net iš akmenų sudėtą rožančių.
Ernesta Kundrotaitė 6b klasė
- Man labai patiko Orvidų sodyboje stūksančios skulptūros iš akmenų. Dar galėjau paskambinti didžiuliu varpu ir užlipti ant tikro tanko.
Nedas Novakovas 6b klasė
- Nasrėnuose, vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinėje, mačiau įvairiausių skulptūrų iš medžio. Linksmiausia skulptūra bulvei. Ši daržovė Žemaitijoje atsirado 1806 m. Skulptūra sukurta bulvės atsiradimo Žemaitijoje 200–osioms metinėms. Joje bulvė pavaizduota kaip linksma mergaitė dideliais žandais, garbanotais plaukais. Prisiminus šią skulptūrą bulves bus skaniau valgyti.
Ineta Kundrotaitė 6b klasė
- Nasrėnuose gimė Žemaitijos vyskupas Motiejus Valančius. Vienoje kelio pusėje stovi didžiulis paminklas, skirtas jo 200–osioms gimimo metinėms. Kitoje pusėje muziejus ir klėtelė iš M. Valančiaus laikų. Į kiemą galima įeiti pro vartus, ant kurių užrašyta: „Motinos rankos yra švelnios“.
Nedas Barkus 6b klasė
