Istorija
Keturi dešimtmečiai. 2020
Šiandienė Telšių „Kranto“ progimnazija savo veiklos metus skaičiuoja nuo 1980-ųjų rugsėjo 29-osios, kai duris 784-iems mokiniams atvėrė naujutėlė Masčio ir Vilniaus mikrorajonuose, Zakso kalvos papėdėje, pastatyta Telšių 6-oji vidurinė mokykla. Mokinius nuo pirmųjų dienų mokykloje pažinimo keliu vedė 38 mokytojai, iš kurių viena tebedirba iki šiol.
1992 metų Rugsėjo 1-ąją mokykloje pasitiko rekordinis skaičius – 1 782 mokiniai ir 128 mokytojai. Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu nuo 2001 m. sausio 26 d. pakeistas mokymo įstaigos pavadinimas ir ji tapo Telšių „Kranto“ vidurine mokykla, 2011 m. – Telšių „Kranto“ pagrindine mokykla, o netrukus ir progimnazija.
40-uosius, karantininiais tapusius, mokslo metus „Kranto“ progimnazijoje pasitiko 573 mokiniai, 44 pedagogai.
Mokykla per keturis dešimtmečius sulaukė trijų vadovų:
1980 – 1992 m. vadovavo Albertas Vaišvila,
1992 – 2020 m. – Petras Stulpinas,
nuo 2020 m. gruodžio 31 d. – Irena Daubarienė.
6 vidurinė mokykla švenčia 25 metų jubiliejų. 2005
„…Apsiniaukęs išaušo rugsėjo 29-osios rytas – per žingsnį nieko nematyti. Tačiau pamažu rūkas ėmė tirpti. Rodos, ir saulė pajuto, kad jos spindulių rudeniška šiluma šiandien ypač reikalinga telšiškiams. Todėl ji drąsiai nubraukė rūko debesis ir labai nustebo: ko būriai vaikų, dargi su gėlėmis, susirinko prie gražiosios Zakso kalvos šalia Masčio ežero? O tądien šventiškai pasipuošę moksleiviai, jų tėveliai, mokytojai, svečiai skubėjo į naujos, 6-osios, vidurinės mokyklos atidarymą…“
Taip prieš 25-erius metus, 1980-aisiais, tuometiniame rajono laikraštyje „Komunizmo švyturys” (dabar „Kalvotoji Žemaitija“), pradėjusi eiti kuklias užklasinio ir užmokyklinio darbo organizatorės pareigas, paskelbiau apie dabar „Kranto“ vidurine vadinamos mokyklos gyvavimo pradžią. Rugsėjo 1-ąją 6-oji vidurinė šventė prisiglaudusi „Germanto“ vidurinė mokykloje. Į naująją mokyklą sugužėjome tik rugsėjo 29 d. Pastatas buvo skirtas mokytis 1284 moksleiviams, tačiau, kadangi naujieji „Masčio“ ir „Vilniaus“ mikrorajonai dar tik buvo pradėti kurti, į mokyklą susirinko tik 784 mokiniai, geruoju ir ne visai sukviesti vos ne iš viso miesto. 24-iose klasėse įsikūrusios juos mokė 38 mokytojai, iš kurių 8 dar tebedirba iki šiol. Tai J. Rubinienė, M.R. Milokastenkienė, S. Spudienė, S. Beržinskienė, L. Andriuškienė, D. Milkintienė, R. Kardokienė ir L. Každailevičienė.
Bet augo mikrorajonai, daugėjo bei jų „prieauglio“, todėl sparčiai didėjo ir mokinių skaičius: po 5erių m. jau mokėsi 1084 mok., dirbo 54 mokytojai, dešimtmetį mokykla sutiko su 1631 mok. ir 101 mokytoju, o 1992 mokslo metus pradėjome su rekordiniu mokinių – 1782 ir mokytojų – 128 skaičiumi. Tada jau ejo 3-ti mokslo metai, kai mokykla „plėtėsi“: dirbom dviem pamainom, klasėmis buvo paverstos pradinukų rūbinėlės, „paaukoti” komjaunimo, pionierių ir Lenino kambariai, pertverti I ir II aukštų fojė. Tik 1995 m. mokyklą nuo „sprogimo“ išgelbėjo 10-metį žadėta ir pagaliau pastatyta 8-oji vidurinė mokykla.
25-uosius mokslo metus pradėjo 848 mokiniai, 61 mokytojas. Daug širdies, energijos, jėgų atidavė kurdamas mokyklą pirmasis jos direktorius Albertas Vaišvila. Nuo pat pirmųjų mokyklos statybos dienų ir vėliau, dar 12 metų jis rūpinosi ja ir puoselėjo. Jo rūpestis buvo mokinių ir mokytojų darbo sąlygų gerinimas, jaukaus mokyklos vidaus ir mielos širdžiai išorės kūrimas. Tai jo idėja buvo prie mokyklos ir jos I-ojo aukšto fojė įkurti fontanus, jo rūpesčiu prie mokyklos ošia šiandien ją jau praaugę beržai, ir ant Zakso kalno direktorius raginimu kelios abiturientų laidos sodinimo įvairius medelius, per 25 metus užaugusius gražiais medžiais.
Nuo pat pirmųjų mokyklos darbo metų nebuvo abiturientų laidos, kurios nebūtų baigęs vienas, arba moksleiviai, už puikų mokymąsi apdovanoti seniau Aukso, Sidabro medaliais, o dabar jau keletą metų – Atestatu su pagyrimu. Iš viso per 25-erius m. tokių šaunuolių – net 34.
Keičiasi laikai, keičiasi ir papročiai. 1994 m. įkurta mokyklos taryba, kurioje susiburę mokytojų, mokinių ir jų tėvelių atstovai dalyvauja mokyklos valdyme: leidžia mokyklos įstatymus, priima nutarimus, sprendžia įvairias problemas.
Prieš keletą metų susibūrė ir mokinių savivalda. Jai sparnus pakėlė energingoji, išradingoji, kūrybingoji, gaila, jau pas mus nebedirbanti, direktoriaus pavaduotoja papildomam ugdymui Ilona Bumblauskienė. Jos vadovaujami mokiniai organizavo ir vedė puikius renginius mokykloje, dalyvavo ir dažnai prizus laimėdavo įvairiuose rajoniniuose moksleivių konkursuose. Nuo šių mokslo metų savivaldai atėjo padėti irgi jauna bei energinga direktoriaus pavaduotoja ir dailės mokytoja Rasa Daunienė.
25 metai – daug žmogui: senstelėjome mes, mokytojai, kai kurie, jau atsisveikinę su mokykla, džiaugiasi užtarnautu poilsiu. Subrendo ir mūsų mokiniai: daugelio jų vaikai jau eina į mokyklą, džiugu, kad į tą pačią kaip ir jų tėvai. Nesensta tik mokykla. Kasmet į mokyklą ateina naujų jaunų, kūrybingų pedagogų, kiekvieną rugsėjį išėjusius abiturientus pakeičia pirmokėliai, kurie, kaip ir prieš 25-erius atėję, paskelbia:
Labas rytas, mokykla,
Labas rytas, mano suole.
Labas rytas, juoda lenta!
Aš tavyje užrašysiu
Patį gražiausią žodį – Lietuva!
Paruošė L. Každailevičienė